Blogity blog blog


Lietuviškas Sex-Ed

2014-04-09, rtfb

(Tai turėjo būti trumpas komentaras feisbukuose, bet visai trumpai nesigavo, tai dedu į blogą)

Leo Lenoxas parodė gerokai disturbing daiktą, švietimo ir mokslo ministerijos metodinį dokumentą apie tai, kaip mūsų vaikus žada rengti šeimai ir ugdyti lytiškai. Čia jums ne kokie nors kliedesiai apie princus ir princus, čia real shit.

Pasiskaitykite. Ten 60+psl, bet lengvai skaitosi skipinamuoju būdu, tai persižvelgia gana greitai. O be to, atidžiai skaityti pavojinga sveikatai, nes kuo atidžiau skaitai, tuo labiau ima noras daužyti galvą į stalą.

Planavau nieko iš šio dokumento necituoti, kad selektyviu citavimu nesudaryti klaidinančio įspūdžio -- visgi vertybės yra vertybės ir labai jau lengva nejučiom pricituoti šiaudinių baidyklių. Bet mūsų ŠMM metodininkai talentingi, jie sugeba įpinti ir tokio hard-faktinio briedo, kad nepacituoti aš paprasčiausiai negaliu. Te jums:

Skirtingai nuo ankstesnių, mūsų laikais žmonės turi nedaug vaikų. Kad šalyje nemažėtų gyventojų, reikėtų, kad šeimoje augtų “2,1” vaiko – praktiškai tai reiškia, kad žmonės turėtų po tris vaikus.

Aš kokius septynis sykius skaičiau, ieškodamas, ką neteisingai perskaičiau, nes negalėjau patikėti savo akim, kad galima taip užrašyti. Bet neradau. Čia tikrai taip užrašyta. Fak…

Testas 58-59psl yra pisiec (neva tai teisingi atsakymai 60psl).

Vienok visa tai įkvepia. Įkvepia pačiam auklėti savo vaiką greitai, efektyviai ir kritiškai, kad iki to amžiaus, kai susidurs su šitu kliedesiu, mokėtų atskirti teisingą informaciją nuo pamazgų balos.

 

Programinės įrangos KATsparumas

2014-04-01, rtfb

Senokai aš čia nerašiau ne tik kad išvis, bet juoba apie programavimą. Tai todėl šiandieną parašysiu apie katukus.

Jau kurį laiką (bent pusmetį, turbūt daugiau) naudoju tokią puikią programatūrą i3wm. Tai yra tiling window manageris. Ir nors tiling window manageriai yra plius-minus mano bendraamžiai, pats tokį naudoju pirmą kartą. Kol kas esu labai juo patenkintas, gal kada prikaupsiu medžiagos atskirai apie tai parašyti.

O kol kas, aš kaip visada nekenčiu softo ir kenčiu kančią nuo bugų. Tik skirtingai, nei iki šiol šiame bloge, šįkart ne tik pasibarsiu kaip viskas blogai, bet ir papasakosiu kaip pataisiau. Tiksliau, apie taisymą tai nebaisiai yra ką pasakot, greičiau apie tų bugų atradimą.

Taigi, i3wm’as turi tokią programėlę i3lock, skirtą užlokinti ekranui, kuri paskui paprašo slaptažodžio; nu kaip įprasta. Ir dar ta programūlka moka pasakyti OS’o power managemento sistemai, kad čia įvyko užlokinimas ir galima užmigdyti monitorius. Malonus ir savaime suprantamas fyčeras. Tik bėda tame, kad softas įprastuoju būdu tikisi, kad jį naudos žmonės, su realistiškais, žmoniškais use case’ais. O čia, blyn, namuose katė.

Katas

Taigi, pirmas bugas: įjungiu nakčiai locką, jis užmigdo monitorius, o ryte randu monitorius linksmai sau šviečiančius. Negudru buvo suprasti, kad naktį katė prasieina per klaviatūrą, “suveda passwordą” ir durnas softas laukia visą naktį kol paspausi Enter. Pradėjau jungti locką su įjungtu debug logu ir akurat, kasdien randu ką nors tokio:

[i3lock-debug] current password =
xzzzzzzzzzzzzzzzzzzmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm
mmmmmmmmmmm mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm────────,,,,,,,,,,
,,,,,,,,mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmiuuuuuuuuuuuuuuu
uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu
uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuj
oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

Antras bugas jau gal ir ne visai katės nuopelnas, čia jau ir žmogiško usage patterno turėjo pakakti, kad autoriai padarytų teisingai, bet nepadarė ir teko taisyti: jeigu įjungtas monitoriaus užmigdymas, tai kai grįžti prie kompo ir pradedi taipinti, monitoriai, natūraliai, pabunda ir rodo kažkokį feedbacką, kad tu taipini. Bėda, kad jeigu passwordą mistaipinai ir jis buvo atmestas, tai durnas softas tą pat sekundę vėl užmigdo monitorius ir tenka pasakyti ne tik įprastą blet dėl nepataikyto slaptažodžio, bet ir dar ką nors pridurti dėl durno softo :-)

Na ir trečias, gerokai piktokokas bugas -- vėl katanizmas. Pasireiškia, kai katė ilgesniam laikui užmina ant Enter klavišo. Visus tuos Enter klavišus softas susibuferizuoja ir pradeda vieną po kito apdoroti. T.y. pradeda vis iš naujo ir iš naujo tikrinti tuščią slaptažodį. O slaptažodį sutikrinti su PAM taigi užtrunka. Gal sekundę, gal dvi, ar pan. Rezultatas: softas įpuola į baigtinį, bet labaaai ilgą ciklą, kuris praktiškai reiškia vartotojo lock-out’ą nuo jo kompo daugeliui valandų. Nieko toks bugelis, ane?

Tokia vat padrika, bet bent jau man linksma istorija apie tris bugus, du iš kurių atrado katė :-)

Dar Katas

Privalau pagirti i3wm žmones už suprantamą kodą. Tegul ta i3lock programa ir ne pats sudėtingiausias softas planetoje (ir dar ganėtinai kompaktiškas), bet atsivertus nematytą C kodą, kuris ištisai naudoja nepažįstamus API, rasti ir pataisyti problemas buvo lengva.

Todėl bugai pataisyti, patch’ai jau upstreame, tai galit imt ir naudot.

 

Blogas grįžo iš letargo

2014-03-24, rtfb

Labadiena.

Metus su kapeikom mano blogas visaip kaip šlubavo: kartais veikė, kartais pusiau veikė, o kartais ir visai buvo išjungtas. Tokios tos techninės problemos. Tai jau kai susiduri su techninėm problemom, tai jas gesini, teisingai? O gesinam mes ugnimi: nusprendžiau savo blogo turinio neperkėlinėt kur nors, o pasirašyti savo paties softą sau. Kaip dainavo vienas vokalinis-instrumentalinis ansamblis, fight fire with fire, we all shall die!

Taigi, esate liudininkai kaip barzdotas diedas, riebų dešimtmetį vėluodamas, mokinasi rašyti webinį softą :-). Pažiūrėsime koks dabar iš to gausis blogo uptime’as.

Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitė RSS prenumeratos adresas, tai jeigu turėjote, persiprenumeruokite. O jeigu neturėjote, užsiprenumeruokite, aš ne flūderis, nepavojinga :-)

Šia trumpa žinute ne kaži ką daugiau ir tenorėjau pasakyt. Kam įdomu techninės detalės, kodą kažkokioje greitoje ateityje sukelsiu į GitHubą, tada bus galima ir ką nors įdomaus apie patį softą parašyt, o kol kas tiek, stay tuned!

 

Atradimai knygose

2012-12-31, rtfb

Šiandien internetuose vyksta kažkoks nepaaiškinamas reivas apie knygas. Arba čia man confirmation bias, nes dar vakar sugalvojau, kad reikia šiandien parašyti apie knygas. Tad maloniai prašom jums plius vienas postas apie knygas.

Prieš metus su odiga perskaičiau tokį straipsnį, kur rekomendavo skaityti po knygą kas savaitę. Ir ne šiaip teoriškai, o iš patirties ir su patarimais kaip to pasiekti. Mano skaitymo apimtys per pastaruosius kelis metus buvo pasiekusios neregėtas žemumas (buvo taip blogai, kad skaičiau po vienženklį skaičių knygų per metus), tai reabilitacijos procese man tokia savidisciplinos idėja visai patiko.

Tiesa, tempą pasirinkau mažesnį: po knygą kas dvi savaites. Pabijojau perlenkti lazdą ir sufeilinti gerą eksperimentą dėl per didelio kąsnio. Gal ir be reikalo, bet apie viską paeiliui.

Pirmas atradimas: pasirodo, aš lietuviškai skaitau kone dusyk greičiau, nei angliškai. Su taimeriu nematavau, bet skirtumas tikrai esminis. O maniau, kad +- vienodai. Dabar žinau, kad jeigu nėra aiškaus reikalo skaityti angliškai, reikia jamt lietuviškai, susitaupys valandų.

(Side note: reikia ir rusiškai kartais skaityt, o tai kai apleidi kalbą daugeliui metų, tai paskui visai vamzdžiai užrūdija. Kai paauglystėj po kažkokios baisinės pertraukos susidūriau su rusiška knyga, tai pirmą puslapį skaičiau kokį pusvalandį.)

Antras atradimas: tempą pasirinkau per lėtą. Visą pirmą pusmetį variau į priekį, įvidurėjus metams netgi galvojau, kad jei pasivysiu savaičių skaitliuką kalendoriuje, tai pasikeisiu tikslą. Bet ten apdairiai atėjo vieno projekto zavalas ir teko pristabdyti arklius.

Trečias atradimas: pristabdyti tikrai nevalia. Kaip pristabdžiau, tai iki pat metų galo taip ir neatstabdžiau. Taip ir liko projektas kvazipabaigtas: knygų perskaityta tiek, kiek užsibrėžta, bet per visą trečią metų trečdalį nė viena knyga netilpo į dvi savaites.

Peršasi išvada, kad projektą reikia tęsti, ir tempą padidinti iki knygos per 10 dienų.

Keletas hailaitų iš mano šių metų skaitinių.

  • Pagaliau pasipainiojo proga perskaityti (kaip paaiškėjo) geriausią 20ojo amžiaus SciFi, Dune. Ne veltui jinai geriausia SciFi, jinai yra osam. Ir nesuprantu kaip aš iki šiol galėjau nežinoti, kad jinai osam.
  • Iš serijos susipažinkime su klasika: perskaičiau On the Origin of Species. Kai kurie senieji mokslo darbai būna tokie savaime suprantami, tokie intymiai pažįstami, kad net nustembi supratęs, kad net lentynoj knygos nesi matęs, nekalbant net apie pavartymą. Tada labai smagu paimt ir paskaityt. Kyla įtarimas, kad toliau reiks jamt Principia :-)
  • Dar iš klasikos, jau rašiau kaip blogai yra Drakula ir kaip visai nieko yra Frankenšteinas.
  • Draugas parekomendavo Red Mars. Knyga rašyta tik prieš 20 metų, tai jai dar sunku reitinguose nurungti dusyk vyresnę klasiką, bet damn it's good... Čia ne šiaip koks hard SciFi, čia hard-on SciFi. Autorius nuostabiai tikslus techniškai, bet neužpisinėja spoonfeedindamas tą tikslumą. Jis žino, kad skaitytojas žino kas yra kas, ir tomis žiniomis naudojasi kaip duotybe, ant viršaus statydamas tai, ko reikia geroje literatūroje: daug ir spalvingų herojų, įdomaus siužeto. Tikrame Marse!

Tokie vat buvo mano literatūriškieji 2012-ieji. Linkiu ir sau ir jums visiems dar literatūriškesnių 2013-ųjų ir einu skaityti toliau :-)

 

Intuicijos pinklės

2012-10-26, rtfb

Iš dalies į temą šalia to, ką vakar rašė Romas Sadauskas-Kvietkevičius, iš dalies šiaip dėl atsitiktinių sutapimų (Vaidotas Zemlys čia irgi prisidėjo), šiandieną priminusių man kelis skaičiavimo pratimus, siūlau naują heštagą bijantiems #vajė. Na ir prie heštago, smegenų mankšta.

Viena esminių problemų su nuomonėm apie #vajė, su ginčais, su referendumu ir šiaip visokeriopa betvarke žmonių galvose, yra ta, kad projektas savo dydžiu perlipa intuityvaus suvokimo ribas. Ir perlipa ne bet kaip, o labai piktybišku būdu: intuicija išlieka, bet jinai neteisinga.

Mat kai reiškinys būna neintuityvus, tai dar tik pusė bėdos. Nu nėr tos intuicijos, nors tu ką, tai ir sunku apie tą reiškinį ar objektą samprotauti. Ir nuomonės tada nebūna, arba ji būna nuosaikesnė, ne tokia agresyvi. O čia blogiau, čia intuicija yra kur buvusi, tik ji veda kairėn.

Štai jums keli pavyzdžiai tokių uždavinukų, kur intuicija mums visiems iškart kažką kužda. Ne visiems tą patį, ne visiems klaidingai, o kam klaidingai, tai ne visiems į tą pačią pusę. Kitaip tariant, intuicija už mus aklai spėlioja, nors apsimeta, kad ji tokia pat patikima, kaip iš akies lyginant dviejų žmonių ūgį. Pažaiskite, pagalvokite apie šitus uždavinukus intuityviai, o paskui paskaičiuokite iš tikro.

  • Įsivaizduokite, kad Žemę ties pusiauju apjuosėm diržu ir smarkiai suveržėm, kad gerai priglustų. Tada diržą perkirpom ir įterpėm į jį papildomai vieną metrą ir prisabačinom steipleriu. Kiek tas metru prailgintas diržas atsipalaiduos nuo žemės paviršiaus?
  • Kiek bus dešimt kartų po šimtą gramų?
  • Paimkite krepšinio ir lauko teniso kamuolius. Jie reprezentuos Žemę ir Mėnulį (fun fact: krepšinio ir lauko teniso kamuolių dydžių santykis beveik identiškas Žemės ir Mėnulio!). Su šitų modeliukų pagalba, vizualiai parodykite kokiu atstumu Mėnulis skrieja nuo Žemės.
  • Kiek CO2 išsiskiria sudegus vienam kilogramui benzino?
  • Jeigu turit po ranka iPadą ir iPhoną, paimkit juos vienu metu į rankas ir pakilnokit ant delnų. Jeigu neturit, tikriausiai vis tiek esat čiupinėję, prisiminkit kaip jie svėrė ranką. Ar jie sveria vienodai? Katras sunkesnis? Kiek?

Pasprendėt? Paspręskit, netingėkit. Arba perskaitykit iki galo ir tada paspręskit. Tik atsargiai, ten komentaruose jau gali būti kiti pasisakę, tai skaičiai trukdys jūsų intuicijai.

Kaip jums seksis su intuityviais spėjimais, yra labai individualu. Čia ne kokių mokslinių rezultatų demonstravimas, o tik iliustracija. Iliustracija to, kad skirtingoms gyvenimo sritims dažnai reikalinga visai kitokia, specializuota, intuicija, ir visai ne faktas, kad konkrečiu klausimu jūs turite išlavintą naudingą intuiciją.

Tai štai. Labiausiai tikėtina, kad jūsų intuicija apie #vajė dydžio projektą yra bevertė. Jeigu jūs nemokate vietoj intuicijos pasinaudoti kitais įrankiais, tai ir jūsų nuomonė bevertė. Ir net jeigu jūsų intuicijos vedama nuomonė yra teisinga, vis tiek šiknon tą jūsų nuomonę. Nes ji nėra teisingas atsakymas, ji tik atsitiktinai su juo sutampa.

Kodėl aš čia tuos smagius uždavinukus sieju su #vajė? Ogi tam, kad morališkai pasiruoštumėt: į jūsų patariamąją nuomonę nebus atsižvelgta. Teisingai čia Egidijus Kūris sako, kad referendumas buvo klaida. Tik neteisingai sako, kad negalima nusispjaut į rinkėjų valią. Šiuo klausimu, dėl objektyvių priežasčių, ir galima, ir reikia.

Gal dabar dar ir ne, bet tada, kažkada, kai bus priimtas racionalus sprendimas, jūsų nuomonė bus praignoruota -- netgi tuo atveju, jei bus nuspręsta nestatyti. Jei taip nutiks, tai nestatyti bus nuspręsta racionaliai, ir sprendimas tik atsitiktinai sutaps su tuo, ką čia nubalsavo 1.3 milijono blogų intuicijų. Nes nu bliamba, jūs dar keturmečiams vaikams patikėkit tokius klausimus, tai gausis va taip: http://www.youtube.com/watch?v=GLj0IZFLKvg